Mišrus jūsų šuns šėrimas

Ar geriau šerti šunį šlapiu ar sausu ėdalu? O gal patiems ruošti šuniui ėdalą? Tai labai dažni klausimai, kuriuos nauji augintinių savininkai užduoda veterinarams. Tinkama šunų mityba yra raktas į jų sveiką vystymąsi. Taigi nuspręsti, kuo juos šerti geriausia, gali būti bauginanti užduotis.

Svarbiausias ingredientas, išskiriantis šlapią ir sausą šuns ėdalą, yra vandens kiekis. Sausame ėdale drėgmės kiekis yra apie 8 %, o šlapiuose paprastai apie 75 %. Tai reiškia, kad maistinių medžiagų, taigi ir metabolizmo energijos sausame ėdale yra tikrai daugiau, nei šlapiame.

100 gramų sauso šuns ėdalo yra apie 370 kcal. Tame pačiame kiekyje šlapio ėdalo yra „tik“ 100 kcal. Taigi skirtumai yra dideli. Tai taip pat padidina jūsų šuo suėdamą kiekį. Norint patenkinti savo šuns dienos energijos poreikius tik sausu ėdalu, jums jo reikia maždaug 3–4 kartus mažiau, nei tuo atveju, jei šertumėte šunį tik šlapiu ėdalu.

Šlapias šuns ėdalas tikrai turės daugiau vertybių ir stimulų, turinčių įtakos jūsų šuns skonio pojūčiui. Sausas šunų ėdalas sunkiau kramtomas, o tai gali kelti problemų kai kuriems gyvūnams. Yra šunų, kurie yra ypač išrankūs, todėl jie tik žais su sausu ėdalu, užuot iš tikrųjų jį ėdę. Tai gali nutikti dėl to, kad sunku kramtyti kietus kauliukus. Tada šuo gali juos traktuoti kaip žaislą, o ne kaip maistą.

Abi ėdalo rūšys turi savo privalumų ir trūkumų, todėl naminių gyvūnėlių savininkai vis dažniau pasirenka juos derinti. Tai geras sprendimas, kuris gali atnešti daug naudos.

Šlapio ir sauso maisto derinimas teikia nemažai pranašumų. Kai reikia pakeisti augintinio dietą į šlapią, kūnas bus pasirengęs tokiems pokyčiams. Šį pakeitimą galima atlikti veiksmingai, greitai ir, svarbiausia, be jokių nemalonių padarinių.

Nereikia maišyti sauso ir šlapio ėdalo viename dubenyje šeriant savo šunį. Tiesą sakant, jums net nereikia jo duoti tuo pačiu metu. Vienas iš sauso ėdalo pranašumų yra tas, kad jis lengvai neištepa ir nepalieka stipraus kvapo, todėl puikiai tinka palikti dienos metu, jei jūsų šuo mėgsta užkandžiauti, o ne ryti savo ėdalą. Tada vakarais galėsite jam duoti šlapio ėdalo.

Vis dėlto reikia atsiminti du svarbius dalykus.

Sauso maisto kiekis dėl stiprios dehidratacijos ir maistinių medžiagų bei energijos kondensacijos nėra tapatus tokiam pat tūriui šlapio maisto. Norėdami aprūpinti tuo pačiu energijos ir maistinių medžiagų kiekiu, šuniui duokite 3,5 karto mažesnę porciją nei šlapio maisto. Kai vieną kartą šeriate sausu ir vieną kartą šlapiu ėdalu, svarbu tai atsiminti, kad neperšertumėte.

Atsižvelgiant į tai, suėdus tam tikrą kiekį šlapio ėdalo, šuns skrandis gali „išsitempti“. Po mažesnės sausos porcijos šuo dažnai jaučia trūkumą ir gali ieškoti bei prašyti papildomos pagalbos. Kai kurie savininkai tada pasiduoda ir prideda papildomą, kartais ne mažą, ėdalo porciją. Tai kalorijos, kurių organizmui nereikia, ir kurios gali lengvai sukelti nutukimą.

Šuo, kuris visą savaitę gauna vienos rūšies ėdalą, o savaitgalį gauna dalį šlapio ėdalo, gali netoleruoti tokių staigių pokyčių. Trumpai tariant, gali prasidėti viduriavimas. Virškinimo traktas pripranta prie ėdalo sudėties ir rūšies. Taigi pradedant taikyti mišrų šėrimo būdą, svarbu palaipsniui įvesti mitybos pokyčius. Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip geriausia pripratinti prie naujų šėrimo modelių, daugiau skaitykite čia.