Pakalbėkime apie auksaspalvius retriverius
Vien auksaspalvių retriverių apibūdinimas kaip „veržlių šunų“ yra kupinas džiaugsmingo polėkio. Taip pat labai švelni veislė, tačiau jų temperamentas puikus ir jie yra draugiški ir prieraišūs visiems, kas yra šalia jų. Ir namuose, šeimos širdyje, ir kai jie atlieka paieškos ir gelbėjimo misiją arba dirba šuniu vedliu, auksaspalviai retriveriai taip pat yra nepaprastai universali veislė. Pridėjus jų auksinę išvaizdą ir tvirtą sudėjimą, nenuostabu, kad jie yra vieni populiariausių šunų pasaulyje.
Oficialus pavadinimas: Auksaspalvis retriveris
Kilmė: Škotija
Kiek seilėjasi
3 out of 5Kailio priežiūros poreikiai
3 out of 5Šėrimosi lygis
4 out of 5Kiek loja
4 out of 5Energijos lygis*
3 out of 5Sutarimas su kitais augintiniais
4 out of 5Šiltas oras?
2 out of 5Šaltas oras?
3 out of 5Tinka gyventi bute?
2 out of 5Gali likti vienas?*
2 out of 5Šeimos augintinis?*
4 out of 5
| Patinas | Patelė |
|---|---|
| Aukštis | Aukštis |
| 56 - 61 cm | 51 - 56 cm |
| Svoris | Svoris |
| 30 - 34 kg | 25 - 30 kg |
| Suaugusio amžius | |
|---|---|
| Nuo 15 mėnesių iki 5 metų | |
| Subrendusio amžius | Seno amžius |
| Nuo 5 iki 8 metų | 8–18 metų |
| Šunyčio amžius | |
| Nuo gimimo iki 2 mėnesių | |
Kiek seilėjasi
3 out of 5Kailio priežiūros poreikiai
3 out of 5Šėrimosi lygis
4 out of 5Kiek loja
4 out of 5Energijos lygis*
3 out of 5Sutarimas su kitais augintiniais
4 out of 5Šiltas oras?
2 out of 5Šaltas oras?
3 out of 5Tinka gyventi bute?
2 out of 5Gali likti vienas?*
2 out of 5Šeimos augintinis?*
4 out of 5
| Patinas | Patelė |
|---|---|
| Aukštis | Aukštis |
| 56 - 61 cm | 51 - 56 cm |
| Svoris | Svoris |
| 30 - 34 kg | 25 - 30 kg |
| Suaugusio amžius | |
|---|---|
| Nuo 15 mėnesių iki 5 metų | |
| Subrendusio amžius | Seno amžius |
| Nuo 5 iki 8 metų | 8–18 metų |
| Šunyčio amžius | |
| Nuo gimimo iki 2 mėnesių | |
Auksaspalviui retriveriui pritaikyta mityba
Susipažinkite su auksaspalviu retriveriu
Viskas, ką reikia žinoti apie veislę
Auksaspalviams retriveriams būdingas linksmas ir guvus elgesys, todėl sunku patikėti, kad iš pradžių jie buvo išvesti kaip puikiai išlavinti medžiokliniai šunys. Šiandien jie labiau žinomi dėl savo ištikimo ir lojalaus charakterio, mielos linguojančios bėgsenos ir nuostabaus auksinio kailio. Auksaspalviai retriveriai ir suaugę pasižymi žaisminga, šuniška asmenybės puse.
Vis dėlto jie išsaugojo kai kurias savybes, kuriomis pasižymėjo dar medžioklės laikais. Auksaspalviai retriveriai yra žinomi dėl savo puikių sportinių ir darbinių sugebėjimų, jie taip pat turi puikius sekimo gebėjimus. Todėl juos dažnai naudoja paieškos ir gelbėjimo komandos, ieškodamos dingusių žmonių. Dėl švelnaus temperamento jie puikiai tinka kaip šunys vedliai akliesiems arba silpnaregiams. Jie taip pat yra geri terapijos šunys.
Tačiau jie tikrai nėra sarginiai šunys. Tiesą sakant, jie labiau linkę vizginti uodegą įsibrovėliui nei bet kas kitas!
Tačiau bene labiausiai auksaspalviai retriveriai yra žinomi kaip mylimi šeimos augintiniai. Jie puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, jei tik yra išmokyti, taip pat jie užmezga glaudų ryšį su savo šeimos žmonėmis – ir šis jausmas yra abipusis. Kartu su vokiečių aviganiais ir labradorais auksaspalviai retriveriai dažnai minimi kaip viena iš trijų populiariausių veislių pasaulyje.
Kalbant apie jų išvaizdą, auksaspalviai retriveriai turi storą, vandeniui atsparų kailį su tankiu apatiniu sluoksniu. Spalva gali būti įvairi – nuo šviesiai auksinės iki sodresnio gintaro atspalvio ir tarpinių atspalvių. Vienintelis pastovus dalykas yra tai, kad kailis yra labai storas ir susiformavęs taip, kad būtų atsparus gamtos stichijoms. Tačiau tai reiškia, kad jį reikia gana kruopščiai prižiūrėti. Auksaspalviai retriveriai taip pat žinomi kaip gausiai besišeriančios veislės šunys.
Auksaspalviams retriveriams, kilusiems iš medžioklinių šunų, taip pat reikia gana daug kasdienio fizinio krūvio – pasivaikščiojimo, bėgimo ar lakstymo paskui kamuolį. Retriveris pagal pavadinimą, retriveris pagal prigimtį – jiems labiausiai patinka pačiupti daiktą ir grąžinti jį jums. Taigi, jei galėsite palepinti savo auksaspalvį retriverį tokia veikla, jis taps jūsų didžiausiu gerbėju.
2 faktai apie auksaspalvius retriverius
1. 101 retriveris
2006 m. liepą Škotijos auksaspalvių retriverių klubas surengė susirinkimą šios veislės protėvių namuose. Renginio metu buvo padaryta nuotrauka, kurioje, kaip manoma, užfiksuoti 188 šunys – tai didžiausias auksaspalvių retriverių skaičius vienoje nuotraukoje.
2. Maišalynė
Ši veislė mėgsta paėsti! Todėl auksaspalviai retriveriai gali lengvai priaugti antsvorio. Todėl svarbu, kad skanėstų būtų kuo mažiau, ir būtinai rinkitės aukštos kokybės, neriebų maistą. Daugiau faktų apie geriausią auksaspalvio retriverio dietą žr. toliau.
Veislės istorija
Auksaspalvio retriverio kilmė siekia maždaug 200 metų. Norėdami sužinoti veislės istoriją, turime nukeliauti į XIX-ojo amžiaus Škotiją. Ten susipažinsime su škotų aristokratu lordu Tvidmutu ir jo geltonuoju retriveriu vardu Nous.
1865 m. šis aistringas medžiotojas nusprendė, kad nori sukurti šunį, kuris galėtų įveikti sudėtingas vietoves ir atšiaurų klimatą. Taigi jis sukryžmino geltonąjį retriverį su jau išnykusiu Tvido vandens spanieliu ir į veisimą įtraukė airių seterį bei bladhaundą. Kadangi jis kruopščiai užrašinėjo savo išvadas, turime visą auksaspalvio retriverio istoriją.
Ankstyvieji auksaspalviai retriveriai pirmą kartą buvo parodyti Anglijoje 1908 m., o 1911 m. juos pripažino šios šalies kinologų klubas. Tačiau tuo metu jie buvo klasifikuojami kaip „geltonieji arba auksaspalviai retriveriai“. 1913 m. įkūrus auksaspalvių retriverių klubą, pavadinimas buvo pakeistas. Auksaspalvio retriverio veislę 1925 m. patvirtino Amerikos kinologų klubas.
Šiandien jie yra viena populiariausių šunų veislių visame pasaulyje, nors įdomu tai, kad iš tikrųjų yra trys skirtingi auksaspalvių retriverių tipai: anglų, kanadiečių ir amerikiečių. Tačiau kadangi tarp jų yra tik nežymūs skirtumai, jie visi priskiriami tai pačiai veislei.
Nuo galvos iki uodegos
Fizinės auksaspalvių retriverių savybės
1.Ausys
2.Veidas
3.Kailis
4.Kūnas
5.Uodega
Dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Nuo konkrečių veislės bruožų iki bendros sveikatos apžvalgos – štai keletas įdomių faktų apie jūsų auksaspalvį retriverį
Būtinai reguliariai tikrinkite jų ausis
Tarp dažniausių negalavimų, galinčių paveikti auksaspalvį retriverį, yra otitas, kitaip vadinamas ausų uždegimu. Dažnai jį sukelia alergija ir šis negalavimas gali sukelti šuniui skausmą bei niežulį. Sunkesniais atvejais gali būti pažeista klausa. Todėl ausis reikia kas savaitę tikrinti, ar nėra infekcijos požymių, o pastebėjus ką nors neįprasto, auksaspalvį retriverį reikia vežti tiesiai pas veterinarijos gydytoją. Taip pat rekomenduojama bent du kartus per metus atlikti išsamią apžiūrą pas veterinarijos gydytoją.
Jie taip pat gali patirti sąnarių ligų
Kaip ir daugelis kitų šunų veislių, auksaspalviai retriveriai turi genetinį polinkį į vadinamąją klubo sąnario displaziją – būklę, kai pablogėja šlaunikaulio galvutės ir gūžduobės sąlytis. Ši būklė gali sukelti skausmą ir uždegimą, o vėliau šuns gyvenime – artritą. Tačiau šią būklę galima valdyti, todėl pasitarkite su veterinarijos gydytoju apie galimas priemones. Pavyzdžiui, jei jūsų auksaspalvis retriveris turi viršsvorio, tai gali pabloginti būklę, todėl svarbu, kad šuns dieta būtų kruopščiai subalansuota. Sunkiais atvejais galima rinktis ir operaciją.
Atkreipkite dėmesį į bet kokius šuns kūno pokyčius
Deja, auksaspalviai retriveriai taip pat gali būti linkę sirgti kelių rūšių vėžiu, įskaitant limfomą, hemangiosarkomą ir putliųjų ląstelių navikus.
Kadangi labai svarbu anksti diagnozuoti, reikia atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus, ypač į gumbus ir iškilimus, akivaizdų skausmą ar pasunkėjusį kvėpavimą. Jūsų auksaspalvio retriverio kailio priežiūros seansai gali būti gera proga iš naujo apžiūrėti savo šunį. Deja, jei pažeidžiamas vidaus organas, tai pastebėti gali būti daug sunkiau. Taigi, jei jūsų auksaspalvis retriveris atrodo šiek tiek pakitusios spalvos, atsisako ėsti ar netenka svorio, patikrinkite jį. Taip pat rekomenduojama ne rečiau kaip du kartus per metus atlikti išsamią apžiūrą pas veterinarijos gydytoją.
Sveika dieta, sveikesnis šuo
Renkantis ėdalą auksaspalviam retriveriui yra daug veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti: amžių, gyvenimo būdą, aktyvumo lygį, fiziologinę būklę ir sveikatą, įskaitant galimą ligą ar jautrumą. Ėdalas suteikia energijos šuns gyvybinėms funkcijoms, o pilnoje mitybos formulėje turėtų būti pakoreguota maistinių medžiagų pusiausvyra, kad būtų išvengta bet kokio dietos trūkumo ar pertekliaus, abu gali turėti neigiamą poveikį šuniui. Švarus ir šviežias vanduo visada turi būti prieinamas tinkamam šlapinimosi reguliarumui palaikyti. Karštu oru ir ypač kai treniruojasi, neškitės vandens ir darykite dažnas pertraukas šuniui atsigerti. Energijos vartojimą taip pat gali tekti pritaikyti prie klimato sąlygų. Žiemą lauke gyvenančio šuns energijos poreikiai didesni. Toliau pateiktos rekomendacijos sveikiems gyvūnams. Jei jūsų šuo turi sveikatos problemų, pasitarkite su veterinaru, jis paskirs išskirtinę veterinarinę dietą.
Auksaspalvio retriverio šuniuko poreikiai energijos, baltymų, mineralų ir vitaminų požiūriu yra daug didesni nei suaugusių šunų. Jiems reikia energijos ir maistinių medžiagų net tik organizmo funkcijoms palaikyti, bet ir pačiam kūnui auginti bei stiprinti. Iki 15 mėnesių amžiaus auksaspalvio retriverio šuniukų imuninė sistema vystosi palaipsniui. Antioksidantų kompleksas, įskaitant vitaminą E, gali padėti palaikyti natūralią jų apsaugą per šį didelių pokyčių, atradimų ir naujų potyrių laiką. Jų virškinimo funkcijos taip pat skiriasi nuo suaugusių auksaspalvių retriverių: virškinimo sistema dar nėra subrendusi, todėl svarbu duoti lengvai virškinamus baltymus, kurie bus veiksmingai panaudoti. Prebiotikai, tokie kaip fruktooligosacharidai, palaiko virškinimą, padėdami subalansuoti žarnyno florą, todėl užtikrinama gera išmatų kokybė.
Svarbu pasirinkti tinkamo dydžio, formos ir tekstūros granulę. Šis augimo etapas taip pat reiškia vidutinius energijos poreikius. Didelių veislių šuniukai, pvz., auksaspalvių retriverių šuniukai, kurių augimo laikotarpis yra ilgas ir intensyvus, yra ypač jautrūs skeleto ir sąnarių problemoms, įskaitant galūnių defektus, kaulų deformacijas ir sąnarių pažeidimus. Pirmoji augimo dalis daugiausia susijusi su kaulų vystymusi, nors raumenys taip pat pradeda augti. Tai reiškia, kad šuniukas, kuris ėda per daug (gauna per daug energijos) priaugs per daug svorio ir augs per greitai. Auksaspalvių retriverių šuniukų ėdalo energijos koncentracijos ribojimas ir tinkamo dienos kiekio sušėrimas padės kontroliuoti augimo greitį ir sumažinti šią riziką.
Kitų maistinių medžiagų koncentracija turėtų būti didesnė nei įprastai specialiai augimui paruoštame ėdale. Nors kalcio kiekis ėdale turi būti padidintas, labai didelių veislių šuniukai yra labiau jautrus pernelyg dideliam kalcio suvartojimui. Todėl svarbu suprasti, kad bet kokių ingredientų pridėjimas prie viso maisto, suformuluoto augimo etapui, geriausiu atveju yra nebūtinas, o blogiausiu atveju – pavojingas gyvūnui, nebent jį paskirtų veterinaras. Rekomenduojama dalyti dienos porciją į tris dalis, kol jie pasieks 6 mėnesių amžių, tada pereiti prie dviejų šėrimų per dieną. Per visą savo gyvenimą svarbu vengti šerti auksaspalvius retriverius žmonių maisto produktais arba riebiais užkandžiais. Vietoj to apdovanokite juos granulėmis iš dienos ėdalo porcijos, ir griežtai laikykitės šėrimo nurodymų, parašytų ant pakuotės, kad būtų išvengta pernelyg didelio svorio prieaugio.
Pagrindiniai suaugusio auksaspalvio retriverio mitybos tikslai:
Palaikomas idealus kūno svoris naudojant gerai virškinamus ingredientus ir išlaikant protingą riebalų kiekį
Padeda palaikyti kaulų ir sąnarių sveikatą gliukozaminu, chondroitinu ir antioksidantais
Optimalaus virškinamumo skatinimas naudojant aukštos kokybės baltymus ir subalansuotą maistinių skaidulų tiekimą
Padeda išsaugoti odos ir kailio sveikatą ir grožį su praturtintais nepakeičiamų riebiųjų rūgščių (ypač EPR-DHR), būtinų aminorūgščių ir B vitaminų priedais.
Po 5 metų auksaspalviai retriveriai pradės susidurti su pirmaisiais senėjimo požymiais. Antioksidantais praturtinta formulė padės išlaikyti jų gyvybingumą, o specifinės maistinės medžiagos, tokios kaip chondroitinas ir gliukozaminas, padės išlaikyti sveikus kaulus ir sąnarius. Senėjimą taip pat lydi virškinimo gebėjimo ir specialių mitybos poreikių pakitimas, todėl senesnių auksaspalvių retriverių ėdalas turi turėti šias savybes:
Didesnis vitaminų C ir E kiekis. Šios maisto medžiagos turi antioksidacinių savybių, padedančių apsaugoti organizmo ląsteles nuo kenksmingo oksidacinio streso, susijusio su senėjimu.
Aukštos kokybės baltymai. Priešingai plačiai paplitusiai klaidingai nuomonei, baltymų kiekio maiste mažinimas duoda mažai naudos ribojant inkstų nepakankamumą. Be to, vyresniems šunims mažiau veiksmingas mitybos baltymų naudojimas nei jaunesniems šunims. Fosforo kiekio mažinimas yra geras būdas sulėtinti laipsnišką inkstų funkcijos pablogėjimą
Didesnė dalis mikroelementų – geležies, cinko ir mangano – padeda išlaikyti gerą odos ir kailio būklę
Didesnis polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis, padedantis išlaikyti kailio kokybę. Šunys paprastai gali gaminti šias riebiąsias rūgštis, tačiau senėjimas gali paveikti fiziologinį procesą
Sendami šunys vis dažniau kenčia nuo dantų problemų. Siekiant užtikrinti, kad jie ir toliau ėstų pakankamai, jų nasrams reikia tinkamai pritaikyti granulių dydį, formą ir tekstūrą.
Auksaspalvio retriverio priežiūra
Kailio priežiūros, treniravimo ir mankštos patarimai
Auksaspalviams retriveriams, kaip buvusiems medžiokliniams šunims, reikia daug mankštintis lauko, todėl suaugę šunys turėtų mankštintis bent valandą per dieną, bet idealiu atveju – dvi ar daugiau. Jei jiems nepakanka mankštos, auksaspalviai retriveriai gali tapti šiek tiek padūkę, todėl geras ilgas pasivaikščiojimas ar bėgimas padės jiems sudeginti energijos perteklių. Ir, priešingai, kai kurie šunys, jei turi galimybę, mielai virs sofos pagalvėlėmis, dėl to priaugdami svorio, – taigi mankštintis jiems tiesiog būtina. Nepamirštant, kad tai buvo medžiokliniai šunys, auksaspalviai retriveriai iki šiol mėgsta atnešti daiktus ir plaukioti, todėl vertėtų duoti jiems įvairesnės veiklos.
Vienas iš nedaugelio – o gal vienintelis? – iššūkis turint auksaspalvį retriverį yra tai, kad jų kailis yra ilgas ir jam prižiūrėti reikia skirti laiko. Ypač dėl to, kad jie labai mėgsta bėgioti per purvinus laukus, voliotis balose ar mėgautis maudynėmis (jie, beje, išties entuziastingi plaukikai). Be to, auksaspalviai retriveriai yra linkę gana gausiai šertis. Dėl to šepečiu juos reikia šukuoti bent du kartus per savaitę ir kasdien – šėrimosi sezono metu. Po pasivaikščiojimų taip pat apžiūrėkite kailį, kad įsitikintumėte, jog į jį nieko neprisivėlė. Norint, kad šuo skaniai kvepėtų, reikės jį reguliariai maudyti. Taip pat reikėtų reguliariai karpyti nagus, tikrinti ausis ir valytis dantis.
Protingi ir sumanūs auksaspalviai retriveriai taip pat nori įtikti – todėl treniruotės teikia malonumo ir šuniui, ir jo šeimininkui. Juos labai paprasta motyvuoti maistu, todėl nepamirškite skanėstų – tik sveikų! Skanėstu papildykite kasdienį šėrimą. Pradėkite savo auksaspalvio retriverio treniruotes šuniukams anksti ir leiskite bendrauti su žmonėmis ir kitais šunimis, ir jie netrukus visko išmoks. Dėl puikių judrumo ir paklusnumo treniruočių rezultatų nemažai jų dalyvauja parodose. Jūsų auksaspalvį retriverį galima ne tik treniruoti, bet ir nuolat žaisti su juo namuose – tai dar vienas puikus būdas užmegzti artimą tarpusavio ryšį.
Auksaspalviams retriveriams, kaip buvusiems medžiokliniams šunims, reikia daug mankštintis lauko, todėl suaugę šunys turėtų mankštintis bent valandą per dieną, bet idealiu atveju – dvi ar daugiau. Jei jiems nepakanka mankštos, auksaspalviai retriveriai gali tapti šiek tiek padūkę, todėl geras ilgas pasivaikščiojimas ar bėgimas padės jiems sudeginti energijos perteklių. Ir, priešingai, kai kurie šunys, jei turi galimybę, mielai virs sofos pagalvėlėmis, dėl to priaugdami svorio, – taigi mankštintis jiems tiesiog būtina. Nepamirštant, kad tai buvo medžiokliniai šunys, auksaspalviai retriveriai iki šiol mėgsta atnešti daiktus ir plaukioti, todėl vertėtų duoti jiems įvairesnės veiklos.
Vienas iš nedaugelio – o gal vienintelis? – iššūkis turint auksaspalvį retriverį yra tai, kad jų kailis yra ilgas ir jam prižiūrėti reikia skirti laiko. Ypač dėl to, kad jie labai mėgsta bėgioti per purvinus laukus, voliotis balose ar mėgautis maudynėmis (jie, beje, išties entuziastingi plaukikai). Be to, auksaspalviai retriveriai yra linkę gana gausiai šertis. Dėl to šepečiu juos reikia šukuoti bent du kartus per savaitę ir kasdien – šėrimosi sezono metu. Po pasivaikščiojimų taip pat apžiūrėkite kailį, kad įsitikintumėte, jog į jį nieko neprisivėlė. Norint, kad šuo skaniai kvepėtų, reikės jį reguliariai maudyti. Taip pat reikėtų reguliariai karpyti nagus, tikrinti ausis ir valytis dantis.
Protingi ir sumanūs auksaspalviai retriveriai taip pat nori įtikti – todėl treniruotės teikia malonumo ir šuniui, ir jo šeimininkui. Juos labai paprasta motyvuoti maistu, todėl nepamirškite skanėstų – tik sveikų! Skanėstu papildykite kasdienį šėrimą. Pradėkite savo auksaspalvio retriverio treniruotes šuniukams anksti ir leiskite bendrauti su žmonėmis ir kitais šunimis, ir jie netrukus visko išmoks. Dėl puikių judrumo ir paklusnumo treniruočių rezultatų nemažai jų dalyvauja parodose. Jūsų auksaspalvį retriverį galima ne tik treniruoti, bet ir nuolat žaisti su juo namuose – tai dar vienas puikus būdas užmegzti artimą tarpusavio ryšį.
7/7
Viskas apie auksaspalvius retriverius
Nors auksaspalvis retriveris yra tik vienos veislės, bet joje skiriami trys potipiai: anglų, kanadiečių ir amerikiečių. Angliški aksaspalviai retriveriai paprastai yra stambesnio sudėjimo ir jų kailis yra šviesesnės spalvos kitų potipių. Ir atvirkščiai, Kanados ir Amerikos auksaspalviai retriveriai yra panašaus sudėjimo, bet kanadiečių kailis yra plonesnis. Ir, žinoma, jie loja su skirtingais akcentais.
Nors auksaspalviai retriveriai geriau nei kai kurios veislės pakelia vienatvę, iš tiesų labiausiai jie mėgsta leisti laiką su žmonėmis. Jei per ilgai ar per dažnai paliekate jį vieną, kaip ir bet kurios kitos veislės šuniui, jam gali išsivystyti nerimo dėl vienatvės sindromas. Dėl to šuo gali pradėti loti, staugti ir elgtis destruktyviai. Taigi geriausia, kad jūsų auksaspalvis retriveris būtų vienas kuo mažiau. Kaip ir bet kuris šuo.
Skaitykite daugiau šia tema
Šaltiniai
- Amerikos veterinarijos centrai https://vcahospitals.com/
- Royal Canin Dog Encyclopaedia. 2010 ir 2020 m. red.
- Banfieldo naminių gyvūnų ligoninė https://www.banfield.com/
- Royal Canin BHN Product Book
- Amerikos veislynų klubas https://www.akc.org/
Pamėgti ir bendrinti šį puslapį